Konferencijos 2009 m. spalá Kaune I ir II dalys bei atsakymai á klausimus (tekstà ið audioáraðo parengë ir sutrumpino ARTUMA, 2010 m. Nr. 1  ir 2)

Nuolatinis diakonas Johannesas FICHTENBAUERIS yra Vienos arkivyskupijos nuolatiniø diakonø seminarijos rektorius, ekumeninës charizminës bendruomenës „Sugráþimas pas Vieðpatá“ ákûrëjas bei vadovas, Europos charizminiø bendruomeniø tinklo bei Austrijoje vykdomos ekumeninës programos „Kelias á susitaikinimà“ vadovas, iniciatyvos „Antrojo Jeruzalës Susirinkimo link“ vykdomojo komiteto narys, neformalios tarptautinës dialogo tarp katalikø ir mesijiniø þydø grupës narys.

DËL KO VERKIA DIEVAS

Susiskaldymas – didþiulë þala

Ekumenizmas yra skirtas visoms ðalims – ir turinèioms daug skirtingø konfesijø, denominacijø, kaip yra, pvz., JAV ar Vokietijoje, ir toms, kur katalikai sudaro daugumà, kaip yra Austrijoje ar Lietuvoje. Kol krikðèionybë tebëra suskaldyta, mes visi jauèiame to padarinius. Katalikø Baþnyèios – kaip Visuotinës Baþnyèios – vienybës dar nëra. Tai pavojinga þaizda. Jei nesiimame jos gydyti bent jau dabar, pasekmës bus labai labai skaudþios.

Kodël tai ypaè svarbu dabar? Didþiosios Romos imperijos ar krikðèioniðkos monarchijos laikais valstybë iðlaikydavo vienybëje tai, ko nesugebëdavo Baþnyèia. Taèiau ðiandien gyvename pliuralistinëje, pokrikðèioniðkoje visuomenëje, ir tai nepadeda mums iðlikti vieningiems. Todël dabar, kai pasaulis tik skaldosi ir sklaidosi, toji vienybë ypaè turi bûti mumyse, Baþnyèioje.

Kuriuo atþvilgiu Baþnyèios susiskaldymas reiðkia paèio Dievo atmetimà [nepriëmimà, neigimà]? Senajame Testamente labai svarbus, raktinis þodis yra kebod, kuriuo hebrajiðkai nusakoma Dievo ðlovë. Dievo ðlovë atsispindëjo Jeruzalës ðventykloje, ji kelia þmonëms pagarbià baimæ. Ádomu, jog evangelistas Jonas tà patá þodá pavartoja Jëzaus, Aukðèiausiojo Kunigo, maldoje: „Tëve, paðlovink mane pas save ta ðlove, kurià esu pas tave turëjæs dar prieð atsirandant pasauliui... Meldþiu, tegul visi bus viena! Kaip tu, Tëve, manyje ir að tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis átikëtø, jog tu esi mane siuntæs. Ir tà ðlovæ, kurià esi man suteikæs, að perdaviau jiems, kad jie bûtø viena, kaip mes esame viena“ (Jn 17, 5. 21–22).

Kas èia iðties sakoma? Kristus perdavë Baþnyèiai tà ðlovæ, kurià jis turi drauge su Tëvu ir Šventàja Dvasia. Bet kai Baþnyèia suskilo, joje neliko vienybës, kuri yra tarp Tëvo, Sûnaus ir Šventosios Dvasios, Dievo ðlovë paliko Baþnyèià. Todël Baþnyèia prarado savo autoritetà. Trijø dieviðkøjø Asmenø vienybë yra tobula – trys Asmenys, bet vienas Dievas. Kadangi Dievas yra vienas, tad vienintelë yra ir Baþnyèia, turinti atspindëti Jo ðlovæ – paèià Švè. Trejybës vienybæ. Taèiau kai Baþnyèia yra pasidalijusi, Dievo ðlovë iðsisklaido. Tai tragiðka. Deja, daugelio Baþnyèiø vadovai mano, kad tai tik nedidelis, ðiek tiek negraþus dalykas. Anaiptol! Tai skandalas, papiktinimas! Krikðèionybës skilimas nëra neþalingas, tai dangaus besiðaukiantis nusikaltimas. Ir pasakysiu kodël.

Kristus sumokëjo didþiulæ kainà, atpirkdamas pasaulá – mes jo atperkanèiàjà galià iððvaistome. Labiau nei bet kuri kita nuodëmë susiskaldymas trukdo Kryþiui veikti visa galia, Baþnyèios autoritetas irgi sumenko. Tai nëra neþalinga! Tai kainuoja daugelio þmoniø dvasiná gyvenimà. Suskilusi Baþnyèia nebegali vienu balsu melstis Tëvui. Kiekviena Baþnyèia meldþiasi savo maldomis, – èia kalbu ne apie þodþius, o apie ðirdis, – taigi Baþnyèioje nebelieka vienos, suvienytos dvasios. Katalikai meldþiasi dël kitø dalykø nei protestantai, ortodoksai – dël kitko nei vadinamosios laisvosios Baþnyèios. Á kà Tëvas turëtø atsiliepti? Tokia Baþnyèia uþtaria maldoje daug menkesniu mastu. Tas pats ir ðeimose. Kai tëvas ir mama nevieningi, jø autoritetas vaikø akyse menkesnis. Nesupraskite klaidingai: vieniði tëvai ar mamos nëra blogi tëvai. Ið iðsiskyrusiø tëvø taip pat eina daugybë palaiminimø vaikams. Taèiau dvasinis tëvø autoritetas tikrai nëra tas pats.

Politinio ir religinio autoriteto stoka

Baþnyèios pasidalijimas turi ir politiniø padariniø. Bûdama suskilusi ji kalba skirtingais balsais ir vieðajame gyvenime. Kaip manote, kiek svarbiais mus laiko politikai? Kuo labiau esame susiskaldæ, tuo maþiau atrodome reikðmingi. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris, Europos reikalams angaþavæsis politikas, vienam katalikiðkam leidiniui á klausimà, kokia yra krikðèioniø átaka Europos politikai, atsakë gan piktai: „Kai mes, politikai, kreipiamës á Baþnyèias, norëdami suþinoti nuomonæ moralës politikos klausimais, negauname vienodo atsakymo, bet skirtingus ið skirtingø krikðèioniø. Liberalûs liuteronai mums sako kà nors visai kitaip nei konservatyvûs ortodoksai. O katalikai teigia dar kitokià nuostatà. Kodël tuomet turëtumëm á jûsø, krikðèioniø, balsà atsiþvelgti?“ Beje, ðis politikas – uolus katalikas, sekmadieniais lanko baþnyèià, bet savo interviu vis tiek buvo labai kritiðkas.

Baþnyèios susiskaldymas kai kà keièia ir pasaulyje. Štai islamas, kaip atskira religija, atsirado tik dël Baþnyèios pasidalijimo. Pranaðas Mahometas, ieðkodamas atsakymø á gyvenimo ir tikëjimo klausimus, gavo skirtingus atsakymus ið skirtingø krikðèioniðkø bendruomeniø. Tad, suprantama, jam buvo sunku átikëti trivienio, arba trejybinio, Dievo vienybe. Jam atrodë, kad jos tiki trimis skirtingais Dievais, o tai negerai ir reikia sukurti kità, teisingà religijà.

Vienybë yra visø rûpestis

Mums reikia naujo ekumenizmo. Baþnyèios susiskaldymas nëra kaþkas naujo. Prieð tûkstantmetá ji skilo á Rytø ir Vakarø Baþnyèias. Prieð 500 metø, Reformacijos laikais, Vakarø Baþnyèia dar susiskaldë. Ir tik prieð 100 metø pasireiðkë pirmieji rimti bandymai sugràþinti vienybæ. 1910 m. Pasaulio misijø konferencijoje Edinburge anglikonø ir protestantø Baþnyèios siekë vienybës. Šias pastangas katalikai tada ignoravo. 1948 m. buvo ásteigta Pasaulinë Baþnyèiø Taryba, joje dalyvauti taip pat stengësi ir ortodoksø Baþnyèios. Bet tuometinis popieþius Pijus XII tarë, jog ði iniciatyva nëra ið Dievo. Katalikams prireikë dar dvideðimties metø, kad suvoktø, jog krikðèioniø vienybë, net pranokstant Katalikø Baþnyèios ribas, tikrai yra Dievo valia.

Vatikano II Susirinkime þengtas didþiulis þingsnis ásitraukiant á ekumeniná judëjimà. Taèiau vis dar yra katalikø, tebemananèiø, kad tai buvo klaida. 1999-aisiais Vatikano atstovai susitiko su liuteronø Baþnyèios vadovybe ir pasiraðë deklaracijà dël nuteisinimo doktrinos. Šis ávykis pakeitë istorijà! Dokumentas paðalino pagrindinæ prieþastá, dël ko ávyko Reformacija. Bet maþai kas apie já þino. Ar dël to jauèiamës artimesni liuteronams? Tikriausiai ne. Ir, tiesà sakant, liuteronai irgi. Taigi ekumenizme kaþkas yra ne taip. Klasikinis ekumenizmas tam tikru atþvilgiu yra atsidûræs akligatvyje, nes daugeliui teologø tai tëra puiki sritis pasireikðti. Ekumenizmo tema paraðoma daug knygø, atliekama studijø, bet tai negydo susiskaldymo þaizdos. Kai kurie Baþnyèiø vadovai, net suprasdami pokyèiø bûtinybæ, jø nenori, nes tai reikðtø jø átakos sumenkëjimà. Baþnyèios vienybë neámanoma be galios atsisakymo.

Ar ði problema vien teologø ir Baþnyèiø vadovø? Ne, ji taip pat yra ir mûsø. Nes daugelis pasaulieèiø krikðèioniø sako, kad vienybë nëra jø rûpestis: „Kol turiu savo baþnyèià, kur gerai ðlovinama, teikiami sakramentai, gerai jauèiuosi. Man visai nerûpi, kad dangaus Tëvas verkia. Að net neþinau to.“ Dar sakoma: „Mes vienijamës ir nekreipiam dëmesio á diskusijas apie ekumenizmà etc. Tiesiog elgiamës, tarsi vienybë jau bûtø pasiekta. Kai norime, ðvenèiame kartu Vieðpaties vakarienæ, kà norim, tà krikðtijam.“ Tada netrunkame pamatyti, kaip randasi dar viena nauja laisvoji Baþnyèia. Šis „savadarbis“ ekumenizmas neatsiþvelgia á Baþnyèios istorijà, teologijà, paneigia Tradicijà, yra visiðkai dirbtinis ir labai pavojingas, nes jis patrauklus, ypaè jauniems þmonëms, sakantiems: „Man nerûpi praeitis. Mano gyvenimas yra ateitis. Ir mes patys jà sukursime.“

Tikiuosi, kad bent ðiek tiek pajusime tà dangaus Tëvo skausmà dël krikðèioniø susiskaldymo. Iðgyvensime já giliai savyje. Tik tuomet, kai nenumaldomai skaudës, bûsime kaþkà supratæ, tik tuomet galës gimti kaþkas naujo.

* * *

Antroje konferencijoje diakonas Johannesas FICHTENBAUERIS aptaria penkis „naujojo ekumenizmo“, grindþiamo ne vien teologø diskusijomis, bet galinèio tikrai veikti ir vesti á vienybæ, bruoþus.

Ekumenizmas ir Šventoji Dvasia

1906 metais Los Andþele (JAV) juodaodþio pamokslininko Williamo J. Seymouro vadovaujamoje sekmininkø bendruomenëje nutiko kai kas labai svarbaus. Vienà dienà á jà nuþengë Šventoji Dvasia, ir tai buvo ne tik vadinamojo „Azusa gatvës prabudimo“, bet ir paties didþiausio istorijoje, visà Baþnyèià palietusio prabudimo pradþia. Apie 700 milijonø, apytikriai treèdalis, pasaulio krikðèioniø ðiuo metu priklauso charizminiam atsinaujinimo judëjimui. Šventoji Dvasia iðliejama ne tik tam, kad ðie þmonës skaitytø Šventàjá Raðtà, naudotøsi juo savo gyvenime, kad melstøsi kalbomis, þinotø apie iðgydymo maldà, kad bûtø skelbiamos pranaðystës ir vyktø charizminis ðlovinimas. Be ðiø dalykø yra ir tai, kà krikðèionys pamirðta: su Dvasios krikðtu Dievas dovanoja ir ekumenizmo dovanà. Ið pat pradþiø sekmininkai tikëjo, kad iðlietoji dovana yra skirta visai Baþnyèiai. Vëliau, 7-ajame, 8-ajame ir 9-ajame deðimtmeèiuose, prasidëjo daug skilimø. Sekmininkai laikë tai pasaulio pabaigos þenklu. Naujoji vienybë duodama atnaujintai Baþnyèiai. Šventoji Dvasia nori, kad visi krikðèionys, tiek kitose baþnytinëse bendruomenëse, tiek mûsø Baþnyèioje, bûtø uþkrësti tuo paèiu virusu. Šis virusas – tai vienybës troðkimas. Tà patá galima pasakyti ir apie Katalikø Baþnyèioje atsiradusá charizminá atsinaujinimà. Taèiau vëliau ðis aspektas atsinaujinimo judëjime buvo prarastas. Turbût todël, kad buvo per sunku, nors Dvasia niekada nëra sakiusi, kad tai lengvas kelias. Ji tik sakë duodanti tam galià. Taèiau vis dar turime brangiai uþ tai mokëti. Manau, kad „naujasis ekumenizmas“, kitaip nei „klasikinis ekumenizmas“, pirmiausia yra dvasinis judëjimas.

Esu ásitikinæs, kad negalime dalyvauti naujajame ekumenizme, jei nesame uþsikrëtæ tuo virusu, perkeièianèiø mûsø ðirdá. Jis suminkðtina kieèiausias ðirdis ir uþkreèia broliðka meile kitø krikðèioniðkø judëjimø nariams. Ádomu, kad naujasis ekumenizmas visø pirma prasidëjo kaip maldos judëjimas. Vienybë neámanoma, jei nëra nuolat uþ jà besimeldþianèiø. Kai kurios kliûtys tokios sudëtingos, kad tik Šventoji Dvasia ástengia jas nugalëti. Jei ðis ekumenizmas nebus didþiai palaikomas daugybës besimeldþianèiøjø malda, jis nebus sëkmingas. Praëjusio amþiaus pabaigoje „Kanzas Sièio pranaðø“ grupës pastorius Mike’as Bickle’is skelbë, kad krikðèioniø vienybei pasiekti bûtinas nuolatinis maldos uþtarimas. Taigi jis kreipësi á charizminio atsinaujinimo dalyvius visame pasaulyje, ir taip atsirado visà parà, visomis savaitës dienomis veikiantys „24/7“ maldos namai. Á juos besirenkanti atsidëjusiø krikðèioniø grupë bûna pasidalijusi po vienà maldos valandà taip, kad 24 valandas per parà, septynias dienas per savaitæ bûtø meldþiamasi ir ðlovinama. Taigi maldos uþtarëjai palaiko vienybës darbà. Dabar tokiø „24/7“ maldos namø yra visame pasaulyje. Tam tikru atþvilgiu taip tæsiama vienuolynø atliekama uþtarimo maldos tarnystë. Tai puikus bûdas á jà ásitraukti pasaulieèiams, negalintiems melstis visà dienà, taèiau norintiems ásipareigoti valandai per dienà ar savaitæ. Manau, labiausiai vienybës siekti seksis tiems, kurie daugiausia melsis.

Susitelkimas á Kristø

Naujasis ekumenizmas kristocentriðkas. Susitelkimas á Kristø – ðtai kas svarbiausia siekiant vienybës. Vienas klasikinio ekumenizmo sunkumø – pastangos tuo pat metu spræsti daugybæ teologiniø problemø. Vienybë prasideda, kai susiburiame apie Jëzø. Naujasis ekumenizmas veiksmingas tik tuomet, kai yra giliai á Jëzø atsivertusiø krikðèioniø. Jis nëra skirtas ir dviprasmiðkø nuostatø krikðèionims: jie nesupras, kà èia darome. Tam reikia tik artimà asmeniná santyká su Jëzumi puoselëjanèiø, „pamiðëliø dël Jëzaus“, tokiø krikðèioniø, kurie savo tapatybæ pirmiau grindþia Jëzumi, o ne konfesiniu auklëjimu.

Deja, daug katalikø visø pirma sakosi esà katalikai, o tik po to linkæ paþinti Jëzø. Èia kalbu ne apie netikinèius, bet apie tikinèiuosius, kurie nesiþavi Jëzumi; taigi jø tikëjimo objektas yra ne Jëzaus asmuo, bet konfesinis mokymas. Naujajam ekumenizmui kaip tik bûdinga, kad á já ásitraukia tie, kurie turi suvokimà, kad Jëzus yra visa ko centras. Ið to, bûdami ávairiø Baþnyèiø nariai, jie atpaþásta vieni kitus. Laisvøjø Baþnyèiø krikðèionys labai nustemba matydami, kad Katalikø Baþnyèioje taip pat yra Jëzaus sekëjø, mylëtojø, pamiðëliø dël Jëzaus. Akimirksniu susidraugaujama, kai pajuntama, kad þmogus yra ið tos paèios „genties“, taip pat myli Jëzø kaip ir að.

Ši vienybë labai svarbi, egzistuoja net esant galybei teologiniø skirtumø. Ir tai nëra vien jausminis iðgyvenimas. Liuteronø ir katalikø pasiraðytame dokumente (1999 m. Deklaracijoje dël nuteisinimo doktrinos – red. past.) sakoma, kad nuteisinimas ateina tik per Jëzø. Jis yra viso atperkamojo darbo centras. Viso Baþnyèios mokymo centre yra Jëzus. Jei tikime á Jëzø, tikime ne tik tam tikru dalyku – tai yra visa apimantis tikëjimas. Tikëti á Jëzø ir suprasti já reiðkia suprasti visà katalikø tikëjimà. Jeigu esame susijæ su Galva, tai esame susijæ ir su visu Kûnu. Kadangi Jëzaus tiesa – pirmoji, visø svarbiausia, kiti dokumentai, mokymai, teiginiai yra tik antrinës reikðmës. Toji pamatinë tiesa nëra teorija – Tiesa yra Asmuo! Ir ðiame Asmenyje mes randame vienybæ. „Taigi að liepiu ir áspëju Vieðpatyje, kad jûs nebesielgtumëte, kaip elgiasi pagonys dël savo proto menkystës. Jø protavimas aptemæs, jie svetimi Dievo gyvenimui dël savo dvasinio aklumo bei ðirdies suakmenëjimo. Jie visiðkai iðglebo ir pasidavë juslingumui, godþiai ieðkodami visokiø netyrø pasitenkinimø. Bet jûs gi ne ðito iðmokote apie Kristø! Juk jûs apie já iðgirdote ir pagal já iðmokote, kokia yra tiesa Jëzuje. privalu atsiþadëti ankstesnio senojo þmogaus gyvenimo bûdo, þlugdanèio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinëje gelmëje, apsivilkti nauju þmogumi, sukurtu pagal Dievà teisume ir tiesos ðventume“ (Ef 4, 17–24).

Naujasis ekumenizmas yra susitelkæs á Kristø, t. y. kristocentriðkas. Kuo daugiau tikime á Jëzø – Tiesà, tuo labiau suprantame atskiras tos Tiesos dalis. Ið tikrøjø yra sudedamosios dalys, specialiosios tiesos, tarkime, mokymas apie Apreiðkimà ir Šventàjá Raðtà, Baþnyèios Tradicijà, mokymas apie sakramentus ir t. t. Jos visos labai svarbios ir teisingos, ir, tikiu, Katalikø Baþnyèia labai dëmesingai jas saugo. Vis dëlto kartais susitelkiame á atskiràsias tiesas, o ne á paèià Tiesà – Jëzø, tuomet detalës tampa uþ jà svarbesnës. Vatikano II Susirinkimo dekrete dël ekumenizmo Unitatis redintegratio (11) mokoma apie tiesø „laipsniðkumà“ arba hierarchijà. Ne visos tiesos yra vienodai svarbios. Naujajame ekumenizme turime iðmokti to, kas svarbiausia, o kas – antraeilës ar treèiaeilës svarbos. Pavyzdþiui, visa, kà Baþnyèia moko apie Jëzaus Motinà Marijà, yra tiesa. Tuo tikiu kaip katalikas, taèiau pasitaiko, kad bûdai kalbëti apie Marijos slëpiná, já ðvæsti bûna nesveiki ir pasitelkiami paþeidþiant pusiausvyrà. Þvelgdami á kai kurias grupes, galime susidaryti áspûdá, kad Marija yra svarbesnë uþ Jëzø.

Kartais laisvøjø Baþnyèiø krikðèionys klausia: „Ar katalikai tiki á keturis Dievus?“ Toks áspûdis susidaro ne dël laisvøjø krikðèioniø kaltës – taip ir mums patiems gali atrodyti. Atskiros tiesos yra labai svarbios, taèiau turime suprasti, kur yra jø vieta esminës Tiesos atþvilgiu, kiek jos padeda mums suprasti centrà – patá Jëzø. Visas teisingas katalikø mokymas apie Marijà yra ið tikrøjø mokymas apie Jëzø. Tai, kà Katalikø Baþnyèia moko apie Jëzø ir apie Marijà, mums padeda geriau suprasti Jëzø ir Baþnyèià. Turime iðmokti teisingai susidëlioti tiesas. Ir to laikydamiesi padësime kitiems krikðèionims, ne katalikams, mus suprasti.

Naujajame ekumenizme visoms Baþnyèioms reikia mokytis: laisvosioms Baþnyèios – ið mûsø, mums – ið protestantø, ortodoksø. Juk, pvz., daugelio dalykø, kuriuos þinome apie Šventàjá Raðtà, iðmokome ið protestantø. O katalikiðkojo dvasingumo plëtra, pvz., per pastaruosius 40 metø daþniausiai buvo veikiama ortodoksø. Galime mokytis ir ið laisvøjø Baþnyèiø – to evangelizacijos dinamizmo, kurá mes, aèiû Dievui, dabar turime Katalikø Baþnyèioje, iðmokome ið laisvøjø Baþnyèiø. Taigi visos Baþnyèios turi mokytis. Taèiau mokomës tik tada, kai suprantame, kaip atskiros tiesos yra susijusios su centrine Tiesa – paèiu Kristumi.

Ryðiai tarp broliø ir seserø

Naujajam ekumenizmui bûdingas brolystës ryðys. Kaip minëta, klasikinis ekumenizmas buvo grindþiamas teoriniais ginèais. Naujasis ekumenizmas atrodo veiksmingas, jei tik yra ryðys ir tarpusavio pasitikëjimas. Šis ekumenizmas veikia per vienybës reikalo pirmtakus – vyrus ir moteris, kurie, bûdami skirtingø Baþnyèiø nariais, nori bûti drauge ir kartu melsti vienybës, trokðta kurti ekumenines bendruomenes, steigti religinius dvasinius centrus, bendradarbiauti. Tik turint tokiø vienybës pradininkø, ekumenizmas tampa tikras. Ir tai neiðgalvota mûsø kasdienybës tikrovë. Dar neámanoma ðvæsti Vieðpaties vakarienës su kitos Baþnyèios atstovu, bet galima su juo valgyti, melstis, dirbti; mus gali sieti tvirta draugystë. Tokio bendradarbiavimo tinklas kuria tikrà vienybæ, vykstanèià dar prieð galutiná Baþnyèiø susitaikinimà.

Austrijoje ásitvirtino puiki ekumeniniø maldos pusryèiø tradicija. Daugelio krikðèioniø Baþnyèiø vadovai susirenka ðeðtà valandà ryte, ðlovina Dievà, tuomet pusryèiauja ir kalbasi dvasinëmis temomis. Vienur maldos pusryèiai vyksta kiekvienà savaitæ, kitur kas mënesá. Ádomu, kad ryðys tarp pusryèiø dalyviø, Baþnyèiø vadovø esti toks stiprus, kad ir turëdami teologiniø nesutarimø vienas kito neatstumia, bet randa bûdø, kaip bûti drauge. Jie yra nusiteikæ darbuotis vienybës labui tiek, kiek reikës. Taigi dràsiai renkite tokius susibûrimus.

Bendrø misijø svarba

Naujajam ekumenizmui bûdinga drauge atliekama misija. Jam labai svarbûs santykiai, bet svarbi ir bendra veikla. Ekumenizmas tikras tiek, kiek juo galima kaþkà paremti. Turime nepristigti dràsos eiti á gatves ir skelbti Evangelijà. Turime turëti dràsos kartu tarnauti vargðams. Klasikinio ekumenizmo iniciatyvose vykdoma daug teologiniø diskusijø, bet stinga pasitikëjimo bendros evangelizacijos galimybe. Bendras evangelizavimas ir yra tai, kas patikrina tiesà. Jei turime tiek pasitikëjimo, kad galime tarnauti drauge, dalytis pergalës vaisiais, tai mûsø vienybë yra tikra. Pakartosiu, kas atrodytø labai paprasta: netikiu tokiu ekumenizmu, kai krikðèionys negali gatvëje drauge skelbti Evangelijos.

Nuolankiøjø ekumenizmas

Naujasis ekumenizmas prasideda nuo ðirdþiø nuolankumo. Jei á ekumeniná maldos susirinkimà atëjæ þmonës bûtø kupini konfesinio iðdidumo („mano Baþnyèia geriausia“), nieko neávyktø. Dievui reikia liudijamo nuolankumo. Ekumenizmas gali plisti per tuos krikðèionis, kurie nuolankiai pasiryþæ jausti Tëvo skausmà, kad suvoktø ir pripaþintø savo Baþnyèios klaidas ir nuodëmes. Tam reikia tokiø krikðèioniø, kurie sugebëtø atsipraðyti kito krikðèionio uþ savos Baþnyèios nuodëmes, padarytas kitos Baþnyèios atþvilgiu. Èia praðome ne savo asmeniniø nuodëmiø atleidimo, bet atleidimo atstovaujant visumai. Tokie krikðèionys tapatinasi su savo Baþnyèia bei jos nuodëmëmis ir gali pasakyti: að nusidëjau, nes mano Baþnyèia nusidëjo. Atleidimas atstovaujant visai Baþnyèiai suminkðtina net kieèiausias ðirdis. Tik su tokiais krikðèionimis galime eiti á prieká. Tam reikia didþiulio nuolankumo. Šitaip elgtis – brangus, daug kainuojantis dalykas, taèiau tik tokie krikðèionys gali pasitarnauti naujajam ekumenizmui.

Tobuliausias pavyzdys – popieþius Jonas Paulius II, 1999 metais nusprendæs Didþiojo 2000 m. jubiliejaus Pelenø treèiadiená praðyti atleidimo uþ Katalikø Baþnyèios nuodëmes. Tada kai kurie kardinolai buvo prieð ir sakë, kad tai neámanoma, nes Katalikø Baþnyèia esanti ðventa. Taip, Baþnyèia kaip visuma yra ðventa, bet atskiri jos nariai nusidëjo. Tos nuodëmës sukëlë Baþnyèios skilimà. Baþnyèia tuo pat metu yra ir ðventa, ir nuodëminga, nes jà sudaro nuodëmingi þmonës. „Štai kodël að, – sakë Jonas Paulius II, – turiu atsipraðyti Baþnyèios vardu.“ Atsimenu, kaip jis, lankydamasis Jeruzalëje, paliko Raudø sienoje maldos tekstà ið atsipraðymo uþ nuodëmes, kurias Baþnyèia yra padariusi þydø atþvilgiu. Daug þydø bei protestantø man yra sakæ, kad bûtent ðio popieþiaus gesto 2000-aisiais dëka jie nutraukë ankstesná nepasitikëjimà Katalikø Baþnyèia. Visus raginu sekti Jono Pauliaus II pavyzdþiu. Baþnyèia, kuri ástengia bûti tokia nuolanki, tikrai gali keistis!

* * *

Johanneso Fichtenbauerio atsakymai á minëtos konferencijos Kaune dalyviø klausimus po pirmosios dienos dalies.

Ar privalau, siekdamas krikðèioniø vienybës, mylëti savo brolius ir tobulëti dvasiðkai? Juk Dievas mane myli toká, koks esu.

Tikiuosi, kad nesuklaidinau jûsø: sàvokà „tobulas“ vartojau tik kalbëdamas apie dieviðkàjà vienybæ, t. y. tobulà Tëvo, Sûnaus ir Šventosios Dvasios vienybæ – tobula tëra Švenèiausioji Trejybë. Kitas tobulos vienybës pavyzdys – ðventøjø bendravimas danguje: jie jau apvalyti nuo nuodëmës ir juose nëra jokio netobulumo. O ðioje þemëje susiduriame tik su netobula vienybe. Ir visai nesvarbu, kur – mûsø Baþnyèios viduje, bendruomenëje ar savo ðeimoje, santuokoje – ji yra: kiekviena vienybës apraiðka yra netobula. Tas pats pasakytina ir apie netobulà ekumenizmà. Juk neturëtume trokðti vienybës vien tik savo Baþnyèioje nesirûpindami visuotinës Baþnyèios vienybe. Todël ekumenizmas yra ne maþiau svarbus, nei mûsø santykis su kitais katalikais, bendruomenës nariais. Mane erzina, kai tvirtinama, jog ekumenizmas dar gali palûkëti, svarbiausia – pasiekti katalikø vienybæ. Tai klaidinga, nes tarsi sakoma: að rûpinuosi vienybe su savo sutuoktiniu, bet sutuoktiniø ir vaikø vienybei dar neatëjo laikas. Juk tai glaudþiai susijæ. Tai susitaikinimo kultûra.

Kalbëjote apie konfesiná iðdidumà. Ir að nesyk esu girdëjusi, kad Katalikø Baþnyèia turi iðganymo priemoniø pilnatvæ. Ar tokia laikysena ir bûtø tas konfesinis iðdidumas? Tai yra nuolanki pozicija, taèiau ji deklaruoja pilnatvæ.

Vatikano II Susirinkimo teiginys apie tikëjimo paveldo (depositum fidei) pilnatvæ, turimà Baþnyèios, pirmiausia yra teologinis. Juo katalikai nori pasakyti, kad jie buvo iðtikimi visam ið apaðtalø paveldëto tikëjimo turiniui. Tai visai gerai. (Beje, ir kitos Baþnyèios mano taip pat. Neþinau nei vienos krikðèioniø Baþnyèios, kuri manytø, kad nesuprato tiesos.) Konfesinis iðdidumas bûtø tuomet, jei teigtume, kad bûdas, kaip mes suprantame ir skelbiame tiesà, vienintelis teisingas. Tarp tos visumos, kuo tu tiki, ir to, kaip veiki pagal savo tikëjimà, yra skirtumas. Ir Vatikano II Susirinkimo dokumentuose teigiama, kad mes, nors ir turime tikëjimo paveldo pilnatvæ, kaip Katalikø Baþnyèia nusidëjome, nes ne visuomet tinkamai tai iðreiðkëme. Mes, Baþnyèia, buvome nepakankamai nuoseklûs arba linkæ á kraðtutinumus. Šiuo teiginiu Katalikø Baþnyèia minëtuose dokumentuose taip pat sako, kad mes nenorime bûti iðdidûs. Taip yra teoriðkai, nors iðties tebesama daug konfesinio iðdidumo, kai susiduriama su atskirais Baþnyèiø atstovais.

Gal paaiðkintumët pavyzdþiais, kaip skelbti Evangelijà su kitais krikðèionimis, nes Lietuvoje tokios praktikos maþoka.

Vienas ið bûdø – kviesti kitø konfesijø krikðèionis bendrai ðvæsti. Kad ir Jëzaus ðventæ, kuri, nebûdama tradicine katalikø liturgine ðvente, taptø bendru ðlovinimu. Tai galëtø bûti ir vieðas pamokslavimas, pvz., miesto aikðtëje. Nesvarbu, kiek kitø krikðèioniø dalyvautø – ðalyje, kur vyrauja katalikybë, dauguma, suprantama, bûtø katalikai. Reikëtø pabrëþti, kad ðvenèiama bûtent bendra visø krikðèioniø ðventë. Ir ne katalikai kviestø kitus á savo surengtà ðventæ: ji bûtø suorganizuota bendros ekumeninës grupës. Tada ðventimas jau iðreikðtø tà vienybæ, kuri bûtø pasiekta dar tik rengiantis ðvæsti. Pradëèiau nuo tokio vieðo paliudijimo. Ir garantuoju, kad pasaulietinës þiniasklaidos atstovai ateitø á tokius renginius, nes jiems tai bûtø kaþkas naujo. Jei tai pavyktø, galite þengti kità þingsná: eiti grupelëmis, sudarytomis ið protestantø, katalikø ir kitø krikðèioniø, ir dalyti Šventojo Raðto iðtraukas. Toliau – reikëtø kurti bendrà sistemà, kaip rûpinsitës atsivertusiais þmonëmis, drauge màstyti, kaip naujieji krikðèionys galëtø ásitraukti á bendruomenes. Tai nebûtø lengva. Austrijoje laikomës principo, kad turintieji konfesiniu poþiûriu aiðkius namus yra aiðkios konfesinës kilmës. Tarkim, þmogus buvo iðauklëtas kaip katalikas, vëliau prarado savo tikëjimà ir vël atsivertë. Tuomet, laikydamiesi ðio principo, kviestumëm ðá þmogø prisijungti prie Katalikø Baþnyèios. Taèiau jei atsiverèia þmogus, neturintis jokios konfesinës praeities, tuomet jis pats turëtø rinktis ir apsispæsti. Kad ir kiek naujø nariø ásitrauktø á kurià nors Baþnyèià, tai neturëtø sutrikdyti evangelizuojanèios bendruomenës vienybës.

BE AUTORIAUS LEIDIMO TEKSTO NEKOPIJUOTI!

Dël visos konferencijos audio ar video áraðø galima kreiptis á „Gyvuosius akmenis“, tel. 37 322580, 8 650 10076, 8 656 88445.

www.katalikai.lt